Vis girdime kaip kiti akcentuoja, kad reikia skaityti knygas, reikia eiti į paskaitas, reikia stebėti seminarus ir viskas dėl ko? Ką iš tikrųjų galime pasiekti besistengdamos koncentruotis į save ir savo poreikius? Kokia to esmė? Ko galime pasimokyti?
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl reikia apskritai pradėti leisti sau užmegzti mintį apie savęs ieškojimą ir atradimą, – autentiškumas. Tiek socialinėje medijoje, tiek televizijoje, tiek ant žurnalų viršelių dažniausiai matome panašaus tipo žmones. Dominuoja tobula figūra, skaisti oda, ilgi plaukai, balti dantys, laibos kojos, įdegęs kūnas ir t.t.. “Idealios” moters paveikslas, skatinantis ne tokias pasitikinčias savimi moteris dar labiau susigūžti dėl savo kitoniškumo ir ne tokių tobulų kūno formų. Bet anaiptol turėtų būti priešingai! Nes kas iš to gražaus, ir kas antroje Instagram nuotraukoje, pasikartojančio fasado? Būtent autentiškumas, kuris slypi kiekvienoje iš mūsų, nepriklausomai nuo to, kaip atrodome, visada leidžia išsiskirti iš kitų, leidžia tau būti ne tokia “tobula”, kaip jau įprasta visuomenėje ir siekti originalumo.
Kad ir koks gražus gali būti išorinis vaizdas, tai nereiškia, kad viduje yra viskas taip pat tvarkinga ir nublizginta, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Tai dažniausiai sukuria vienodumą ir pilkos masės efektą, kuris yra nuobodus! Sekdama “idealias” moteris, tu prasmengi pastoviame savęs lyginime su kitomis ir nebežinai, kas būtent tu esi, ką tu veiki šioje žemėje ir ką paliksi po savęs. Žinoma, tu gali būti pastebėta ir pripažinta dėl to, kad atrodai taip, kaip dabar visuomenėje yra madinga, bet, kad ir kaip skaudžiai tai gali nuskambėti, – nebūsi dėl to gerbiama, nes tokia kas antra sutikta. Kitaip tariant, darant viską kad patiktum kitiems, taip ilgainiui tik prarasi save. O gyvenimo esmė kaip tik yra priešinga.
Kita priežastis, kodėl yra svarbu atrasti save, yra nebijojimas “pastovėti” už save. Kaip dažnai mes nutylime savo nuomonę, kaip dažnai mes pritariame kažkam, nors iš tikrųjų mūsų vidinės vertybės yra kitokios. Visa tai dažniausiai darome dėl to, kad bijome atstūmimo ir nesupratingumo iš aplinkinių. Gal jau buvo anksčiau nutikusi tokia situacija, kai tavo nuomonė buvo neišgirsta, kuomet išvaizda buvo išjuokta ar pasirinkimai buvo smerkiami ir atmetami. Kadangi kitų žmonių kritika ir nuomonės dalijimasis niekur nedings, mums reikia “užsiauginti storesnę odą”. Išdrįsti pagaliau kavinėje pasakyti, kad tavo užsakymas buvo ne toks, kokį gavai, reikalauti, kad produktas, kurį užsisakei, būtų lygiai toks pats, kurio tikėjaisi pagal aprašymą, pareikšti draugui, kad turi visiškai kitą nuomonę apie jo situaciją ir t.t. Tam reikia įdėti pastangų ir gauti nemažai praktikos, kad kitus kartus galėtum laisvai išsakyti, ką galvoji ir nebijotum atstūmimo.
Atradimo savęs kelyje pasitaikys visko: bus sužeistas ir tavo ego, ir išjuokiami tavo norai, ir kartais atstums net tavo šeimos nariai, bet kažkur giliai širdyje tūnantis jausmas, kad tu eini teisinga kryptimi, tu nori ten eiti ir kažkaip “it feels right” – suteiks tau jėgų ir motyvuos, kai bus sunku. Išdrįsk ryžtingai žengti savęs atradimo keliu, nebijok mėgautis procesu ir net nespėsi pastebėti, kaip pradėsi džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka.
Tavo Her Surprise komanda