Ar tave kada nors yra aplankęs toks jausmas, kai kažkas pasidalina su tavimi savo sėkmės istorija, tu pradžioje arba netiki, arba galvoji, kad jiems tiesiog pasisekė? Bet, kai iš tikrųjų susimąstai ir pagalvoji, kodėl visgi kitiems žmonėms pavyksta kažką padaryti, kažką pasiekti, kodėl jų norai atrodo tiesiog pildosi, o tu stovi vietoje, pradedi kelti klausimus “o kuo jie skiriasi nuo manęs?”. Nuo mokyklos laikų įdiegtas mąstymas, “kad kaip bus taip, kaip likimas nuspręs taip ir bus, jei bus lemta tai ir gausiu” nerodo jokios krypties ar galimo sprendimo būdo, o tik suteikia teisę pasyviai stebėti savo gyvenimą iš šono ir leisti jam klostytis belekaip. Nors iš tikrųjų kiekvienas iš mūsų turime pilną galią, pilną atsakomybę savo likimą pasukti ta linkme, kuria mes norime, kad jisai būtų.

   Bet kodėl tiek daug merginų jaučiasi pasimetusios ir nežinančios, ko nori? Pavyzdys: “Tarkime, jūs niekada nenorėjote būti veterinare kaip jūsų mama. Bet juokas juokais – jūs po daugelio sunkių mokslo metų esate veterinarė. Kaip tai nutiko? Tai galėjo nutikti dėl nežinojimo, ko norime gyvenime ir kas mums svarbu.” Kadangi po mokyklos baigimo nežinojote, į kurią pusę eiti ir ko siekti, įstojote būtent į tą sritį, visiškai nesigilindama į tai, kokie yra jūsų norai ir poreikiai. Dažnai stojame į tas studijų programas, kurios mūsų ateities neapspręs, nes mes net nenorime jos sieti su ta šaka. Taip dažniausiai nutinka dėl to, kad jaučiame spaudimą iš šeimos, iš aplinkos, iš draugų, skirtingų tipų žmonių, kurie daro mums įtaką.